Dictionary of the Lithuanian Language.
stabyti — 1 stabyti, stãbo, stãbė tr. K, BzF176, K.Būg, ArchXXXIII18, J.Jabl, Rtr, Š, NdŽ; I, Sut, L 1. Nmk, Vdk žr. stabdyti 1: Stabyk mašyną, gal sustos, paveš DūnŽ. Yra muda stabyti veselninkus Vn. Stabykiat [laivą], nebgaliam nūsėdėti! Grd. Vežimą… … Dictionary of the Lithuanian Language
stabyti — 3 stãbyti, o, ė tr. puošti, kaišyti … Dictionary of the Lithuanian Language
apstabyti — 1 apstabyti J, Š žr. apstabdyti: 1. Sut, Kos154, P, Pkl, Dr Ka raudasis patrauka nu kalno, nėkas ano nebapstabys Slnt. Ekėto[ja]s … pats pavargo, apstãbė arklius biškį pailsėties PP31. Inkaras – pabūklas, kurį įleid iš eldijos ing jūrę, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
apstabyti — 3 apstãbyti tr. papuošti, apkaišyti: Ar būs žirgeliams stainės, brikiukams vazaunės dangumi dengtos, žvaizdėms apstãbytos (iš piršlio oracijos) DūnŽ. stabyti; apstabyti … Dictionary of the Lithuanian Language
nustabyti — 1 nustabyti; Sut žr. nustabdyti: 1. Š Tupi vilkas už toros, nenustãbo uodegos (d.) Pgr. 2. Nūstãbė kraują su dikalonais Grd. 3. Turėjo nustabyti radiją par lytų Šv. 4. refl. pasilikti: Ans nusistãbė ant vietos J. 5 … Dictionary of the Lithuanian Language
nustabyti — 2 nustabyti Rtr, Š žr. nustebinti: Tas jų lizdas taip mane nustabė, jog ėmiau ir parsivežiau jį J.Jabl. Kiekvienas nepaprastas, nelauktas atsitikimas didžiai nustabo rš. stabyti; nustabyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pastabyti — 1 pastabyti tr. padaryti, kad kiek lėčiau veiktų: Laikrodį pastabiaũ Erž. stabyti; apstabyti; nustabyti; pastabyti; sustabyti; užstabyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pristoti — 1. intr. Q262, R71, MŽ96, Rtr žengiant atsistoti prie ko: Pristoti prie lango NdŽ. Gaspadorius pri kamarai pristos žadinti Krtn. Petras, kur bus buvęs, vis prie jų pristojęs J.Jabl. Pas tiltalį i pristojo žmogus, i nieko nesako Kal. Pristoj[o]… … Dictionary of the Lithuanian Language
stabinti — 2 stabinti, ina ino žr. 2 stabyti: Muzika daugiaus už viską stabino prš … Dictionary of the Lithuanian Language
stabymas — stãbymas sm. (1) K, Rtr, NdŽ; Sut → 1 stabyti 4: Stãbymas pajautimų kūno, o daugiausiai žiūrėjimo ir girdėjimo DP473 … Dictionary of the Lithuanian Language
